šebenti

šebénti (-ę́ti), -ẽna, -ẽno tr. 1. paslapčiom valginėti, iminėti: Kad neužsirakyk, tai vaikai vis po biskį šebẽna Gs. Tu čia šebę́si (valgysi rankiodamas), palik! Snt. 2. šapenti, šnibždėti: Jis nė balso neturi, tik po nosia šebẽna Gs.